tyrimu-metodai

Vartotojų poreikiams, pasitenkinimui, lūkesčiams ir pan. matuoti yra taikomi įvairūs tyrimų metodai. Jie skirstomi į kiekybinius ir kokybinius.

KIEKYBINIAI TYRIMAI

Pagrindiniai faktai apie kiekybinius tyrimus:

  • Kiekybiniai tyrimai pateikia statistinį tiriamo reiškinio vertinimą
  • Žmonių elgesį suvokia kaip reguliarų ir nuspėjamą
  • Tyrinėja dideles grupes, siekia atspindėti populiacijos nuomonę
  • Tyrimo duomenys turi skaitinę formą
  • Tyrimų rezultatai yra apibendrinti, gali būti taikomi populiacijai
  • Tyrimo ataskaitoje pateikiami dažniausiai grafine forma išreikšti tyrimo rezultatai

Kiekybiniai tyrimai yra tinkamiausi, kuomet:

  • Norima išmatuoti didelės tiriamųjų grupės mintis, jausmus ir elgesį
  • Siekiama pagrįsti objekto esminius požymius, reiškinių priežastinius ryšius, jų funkcionavimo veiksnius
  • Jau yra atliktas kokybinis tyrimas ir norima papildyti tyrimo metu gautą informaciją

Kiekybinių tyrimų metodai:

  • Apklausos
  • Stebėjimas
  • Turinio analizė

Apklausos

Apklausos – tai pakankamai greitas ir patogus tyrimo duomenų rinkimo būdas, leidžiantis atskleisti tiriamųjų nuostatas, vertybes, elgsenos bruožus. Atsižvelgiant į tyrimo dalyvių pasiekiamumą, užsakovui aktuali informacija gali būti renkama taikant skirtingas technines priemones.

Stebėjimas

Stebėjimas – tyrimo metodas, kurio metu yra stebimas procesas, įvykis, veikla ir pan. Tyrėjas, pildydamas stebėjimo blanką, renka jį dominančią informaciją. Stebėti galima tiek skaitine forma išreiškiamų detalių pasikartojimą (pvz., pirkėjų ar pasiūlytų prekių skaičių), tiek tyrėjo refleksijos reikalaujančias situacijas, veiksmus ar pan. Vienas iš pagrindinių specializuotų tyrimų, grindžiamų stebėjimo metodologija – slapto pirkėjo tyrimas.

Turinio analizė

Turinio analizė – tai metodas, kurio metu yra analizuojami tekstinę, vizualinę ar garsinę formą turintys duomenys. Priklausomai nuo tyrimo tikslų, gali būti naudojama kiekybinė arba kokybinė turinio analizė. Pirmuoju atveju metodas suteikia galimybę išsiaiškinti, pvz., tam tikrų temų ir problemų vaizdavimo intensyvumą pasirinktame duomenų šaltinyje. Kokybinė turinio analizė padeda identifikuoti temines kategorijas, kurių pagrindu yra pateikiamas sisteminis tiriamo reiškinio vertinimas.

KOKYBINIAI TYRIMAI

Pagrindiniai faktai apie kokybinius tyrimus:

  • Kokybiniai tyrimai padeda suprasti ir interpretuoti socialinį pasaulį
  • Žmonių elgesį suvokia kaip dinamišką, situacinį
  • Tiria atvejus, nesiekia reprezentatyvumo
  • Tyrimo duomenys dažnai turi žodinę, vaizdinę formą
  • Tyrimo rezultatai dažnai yra daliniai, mažiau apibendrinami
  • Tyrimo ataskaitose pateikiamos duomenų interpretacijos ir autentiški tiriamųjų pasisakymai

Kokybiniai tyrimai yra tinkamiausi, kuomet:

  • Tiriamoje temoje tyrimų nėra atlikta arba jų atlikta nepakankamai
  • Tyrimu yra siekiama aprašyti pasirinktą reiškinį
  • Nėra žinoma, kokie veiksniai, priežastys gali paskatinti tam tikrą elgesį
  • Siekiama suformuluoti teiginius ir hipotezes

Kokybinių tyrimų metodai:

  • Giluminiai, pusiau struktūruoti interviu
  • Turinio analizė
  • Grupinės diskusijos

Giluminiai, pusiau struktūruoti interviu

Giluminiai, pusiau struktūruoti interviu – tai viena iš apklausų rūšių, kurios metu yra siekiama gauti kuo daugiau nestruktūruotos informacijos apie tiriamą problemą. Interviu procesas ir jo stilius priklauso nuo tyrėjo užsibrėžtų tikslų, tačiau visais atvejais tyrėjas ir apklausėjas bendrauja tarpusavyje.

Turinio analizė

Turinio analizė – tai metodas, kurio metu yra analizuojami tekstinę, vizualinę ar garsinę formą turintys duomenys. Priklausomai nuo tyrimo tikslų, gali būti naudojama kiekybinė arba kokybinė turinio analizė. Pirmuoju atveju metodas suteikia galimybę išsiaiškinti, pvz., tam tikrų temų ir problemų vaizdavimo intensyvumą pasirinktame duomenų šaltinyje. Kokybinė turinio analizė padeda identifikuoti temines kategorijas, kurių pagrindu yra pateikiamas sisteminis tiriamo reiškinio vertinimas.

Grupinės diskusijos

Grupinės diskusijos (angl. focus group) – tai vienas iš dažniausiai pasaulyje naudojamų kokybinių duomenų rinkimo metodų. Šio tyrimo metu vedamas mažos tiriamųjų grupės pokalbis iš anksto numatyta pokalbio tema. Grupinės diskusijos pasižymi sinerginiu efektu, kuris įgalina nuomonių, idėjų, patirčių įvairovę. Grupinių diskusijų tyrimas naudingas, kai ieškoma naujos informacijos (pvz., nuomonės apie naują produktą), siekiama išgirsti skirtingas nuomones ta pačia tema, jas iliustruojant pačių tiriamųjų žodžiais, norima sužinoti, kodėl dalyviai vienaip ar kitaip elgiasi, kokie jų motyvai, nuostatos, siekiama atskleisti būdus, kuriais individai veikia vieni kitus, norima gauti daugiau įvairesnės informacijos, kuri yra prarandama asmeninių interviu metu.