Klaipėdos miesto gyventojų nuomonės tyrimas: beveik 93 proc. klaipėdiečių yra patenkinti gyvenimu mieste

Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su UAB „Eurointegracijos projektai“ rengdama Klaipėdos miesto strateginį plėtros planą 2021–2030 metams, 2019 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais atliko Klaipėdos miesto gyventojų apklausą, kuria siekta išsiaiškinti gyventojų nuomonę apie gyvenamąją aplinką ir strategines miesto plėtros galimybes.

Reprezentatyvaus sociologinio gyventojų nuomonės tyrimo metu apklausti 609 klaipėdiečiai. Gyventojų apklausa atlikta tiesioginio interviu būdu respondentų namuose. Siekta, kad apklaustųjų sudėtis atitiktų miesto gyventojų demografinę struktūrą (pagal lytį, amžių, tautybę) ir būtų tolygiai apklausti visų Klaipėdos gyvenamųjų rajonų gyventojai.

Tyrimo metu buvo nagrinėjamos svarbiausios temos:

  • pasitenkinimas gyvenamąja vieta, gyvenamojo rajono infrastruktūros bei paslaugų vertinimas;
  • visuomeninės paskirties objektų poreikis gyvenamajame rajone;
  • gyvenamosios aplinkos saugumo ir kriminogeninės padėties vertinimas;
  • viešojo susisiekimo sistemos vertinimas ir mobilumo įpročiai;
  • Klaipėdos paplūdimių būklės vertinimas;
  • sveikatos paslaugų vertinimas;
  • sporto infrastruktūros vertinimas ir sportavimo įpročiai;
  • ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo paslaugų vertinimas;
  • ilgalaikės miesto raidos vertinimas.

 

Daugiau kaip pusė (54,4 proc.) tyrime dalyvavusių klaipėdiečių dabartinėje savo gyvenamojoje vietoje gyvena daugiau nei 10 metų. Tačiau galima teigti, kad gyventojų kaita miesto viduje yra pakankamai intensyvi, nes per paskutinius dešimt metų apie 45 proc. respondentų keitė savo gyvenamąjį būstą. Gyvenamosios vietos keitimo tendencijos per paskutinius 5 metus išaugo 7,6 proc., lyginant su ankstesniais 5 metais.

Apie 46 proc. tyrime dalyvavusių miestiečių mano, kad per paskutinius 5 metus jų gyvenamasis rajonas pasikeitė į gerąją pusę. Tik 8 proc. teigia, kad permainos jų gyvenamojoje aplinkoje krypsta į blogąją pusę.

Daugiausia pozityvių permainų pastebi šiaurinės dalies gyventojai, gyvenantys tarp geležinkelio ir Tauralaukio (Dangės ir Liepojos plento, – 54,1 proc.)

Gyvenamosios vietovės pokyčių vertinimas:

duomenys

Klaipėdiečių nuomone aktualiausios problemos yra oro užterštumas, šiukšlių išvežimas ir per didelis ar intensyvus transporto eismas ir judėjimas.

Gerinant gyvenamojo rajono aplinką labiausiai miestiečiams rūpi jų namų kiemų aplinkos sutvarkymas ir įrangos atnaujinimas (40,1 proc.), kiemų dangos ir privažiavimų remontas (34,5 proc.), rekreacijos ir aktyvaus poilsio infrastruktūros trūkumas (22,7 proc.).

Klaipėdiečiai itin palankiai vertina savo gyvenamąją vietą. 10 balų skalėje geriausiai (8,39 balo) savo gyvenamąją vietą vertina Rumpiškės, Šarlotės, Luizės, Kauno ir Naujamiesčio kvartalų gyventojai. Tik 3,5 proc. respondentų teigia, kad jiems jų gyvenamoji vieta yra nepatraukli, o 82,4 proc. –  jog jiems jų gyvenamoji vieta patraukli gyventi, dirbti ir kurti.

Atskirų kvartalų gyvenamosios aplinkos vertinimo vidutiniai balai:

vidutinisbalas

Pozityviausiai savo gyvenamą aplinką vertina centrinės dalies gyventojai, gyvenantys nuo senojo turgaus iki Baltijos prospekto. Tarp kritiškiausiai nusiteikusių rajonų galima išskirti du arealus: 1) tolimiausias pietinis-rytinis arealas (Bandužiai, Vingio rajonas, Laukininkai); 2) arčiausiai uosto teritorijos esantys kvartalai (Melnragė, Bomelio Vitė, Žvejybos uostas).

Vertinant visuomeninių objektų poreikį mieste, apie 52 proc. apklaustų miestiečių mano, kad jų gyvenamuose kvartaluose trūksta rekreacinės infrastruktūros objektų, požeminių garažų ir vaikų bei jaunimo erdvių. Tuo tarpu socialinių paslaugų objektų poreikis yra pakankamai mažas.

Siekiant išsiaiškinti saugumą ir kriminogeninės situacijos vertinimą mieste, tyrimo metu nustatyta, kad daugiau nei 90 proc. Klaipėdos gyventojų jaučiasi saugūs savo gyvenamojoje aplinkoje. Miestiečiai, kurie jaučiasi nesaugūs, dažniausiai bijo nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų apsvaigusių asmenų bei benamių.

Apklausos metu paaiškėjo, kad didžiausia dalis (74,7 proc.) klaipėdiečių dažniausiai naudojasi automobiliais (nuosavais ir nuomojamais). Miesto transportu naudojasi apie 69 proc., dviračiais ir paspirtukais – apie 8 proc. miestiečių. Miesto autobusais dažniau naudojasi respondentai, gyvenantys Labranciškėse, Miško dvaro, Medelyno, Plytinės, Birutės, Joniškės, Rumpiškės ir Mažojo kaimelio kvartaluose. Tai pagrindinė transporto priemonė daugiau nei 80 proc. čia gyvenančių dalyvavusių tyrime miestiečių.

Klaipėdos viešojo transporto sistema yra vertinama labai pozityviai. Virš 40 proc. teigia, kad sistema juos tenkina arba visiškai tenkina, daugiau ar mažiau nepatenkintų yra ne daugiau 19 proc. Pozityviausiai vertinamas stotelių išdėstymas ir laiko grafikų laikymasis. Keisti savo judėjimo mieste įpročius miestiečius paskatintų mažesnė bilietų kaina bei patogesni maršrutai, leidžiantys išvengti persėdimų.

Vertindami sveikatos paslaugas, didžioji dalis (93,2 proc. visų besikreipusių) uostamiesčio gyventojų nurodė, kad gauna visas būtinas sveikatos paslaugas Klaipėdoje. Daugiau kaip pusė (55 proc.) iš visų besikreipusių į šeimos gydytoją reikiamas paslaugas gavo lengvai. Apie 15 proc. nurodė, kad susidūrė su tam tikrais sunkumais. Dažniausiai išskirta priežastis, dėl kurios negavo reikalingos gydymo paslaugos buvo per ilga laukiančiųjų eilė.

Ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo paslaugas Klaipėdiečiai vertina labai gerai. Ypatingai pozityviai vertinamos ugdomosios veiklos, personalo kompetencijos, administracijos darbas ir personalo bendravimas su tėvais. Kritiškiau tėvai vertino į maitinimo paslaugas.

Vertindami pasitenkinimą gyvenimu mieste ir miesto raidą, beveik 93 proc. klaipėdiečių teigia, kad jie yra patenkinti gyvenimu Klaipėdoje:

pasitenkinimas

 

Su išsamia tyrimo ataskaita galite susipažinti Klaipėdos miesto savivaldybės 2021–2030 m. strateginio plėtros plano internetinėje svetainėje, skiltyje „Tyrimai ir analizės“.

Reprezentatyvaus sociologinio gyventojų nuomonės tyrimo duomenys viešai bus pristatyti š. m. kovo 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės rengiamoje konferencijoje. Renginys bus transliuojamas ir internetu. Sekite naujienas!

Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

 

Projektą koordinuojantis asmuo:

Odeta Bačianskienė
UAB „Eurointegracijos projektai“ projektų vadovė
El. paštas: o.bacianskiene@eip.lt
Mob. tel. 8 695 86466