Eksperto įžvalga: lėtasis turizmas turi galimybių plėstis regionuose

VO „Ukmergės rajono vietos veiklos grupė“ kartu su partneriais Tauragės rajono vietos veiklos grupe bei Alytaus rajono vietos veiklos grupe įgyvendindamos projektą „Lėtojo turizmo skatinimas Ukmergės, Tauragės ir Alytaus rajonuose“, kviečia pažinti lėtąjį turizmą ir dalinasi su turizmo sektoriumi susijusių ekspertų įžvalgomis. Lina-Baubliene

Kelionės  šiuo metu yra itin trokštamas ir pasiilgtas laisvalaikio praleidimo būdas, todėl pamažu šylant orams ir laisvėjant karantino ribojimams, daugelis lietuvių savo laisvalaikį praleidžia keliaudami. Į klausimus, koks yra Lietuvos turizmo sektorius, kokios lietuvių keliavimo tendencijos ir kokia turizmo šaka pamažu tvirtinasi Lietuvoje, atsako projekto „Surink Lietuvą“ autorė Lina Baublienė.

– Kaip vertinate Lietuvos turizmo sektorių? Ar jis išplėtotas, ar patenkina keliautojų lūkesčius, poreikius?
– 
Lietuvos turizmo sektorius sparčiai augo iki pandemijos, dabar sunku vertinti, kaip pavyks atsigauti visam sektoriui. Tačiau atsigavimo ženklai yra pastebimi – daugėja smulkių sezoninių paslaugų, ieškoma prisitaikymo būdų, daugėja galimybių ne tik atostogauti, bet „darbostogų“ (angl. workation“) pasiūlymų. Išpopuliarėjus nuotolinio darbo galimybei atsiranda ir tam pritaikytos vietos. Pagrindiniai kurortai tikrai yra pasiruošę priimti keliautojus, turi nemažai apgyvendinimo vietų, maitinimo įstaigų ir gali pasiūlyti įvairių pramogų. Taip pat sparčiai populiarėja poilsis gamtoje, atnaujinami pažintiniai takai, vystoma dviračių takų infrastruktūra, daugėja poilsio aikštelių. Tad poilsiautojų poreikiai tikrai yra stebimi ir stengiamasi atliepti jų poreikius.

– Ar iki pandemijos buvo pastebimas padidėjęs susidomėjimas kelionėmis šalies viduje?
– 
Ne paslaptis, kad vietinis turizmas pastaruosius kelis metus mušė rekordus, vis daugiau lietuvių rinkosi keliones po Lietuvą, noriai tyrinėjo ir keliavo po savo šalį. Pasak pernai atlikto turizmo tyrimo, ilgąsias atostogas Lietuvoje leidžia septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų. O nors į vieną vienos dienos kelionę po Lietuvą leidosi virš 60 proc. gyventojų.

– Kokios yra keliavimo savo šalyje tendencijos?
– 
Lietuvos gyventojai kasmetinėms atostogoms ar ilgajam savaitgaliui dažniausiai renkasi Klaipėdos apskritį, kitus kurortus. Taip pat keliauja savaitgaliais, todėl nakvynių skaičius svyruoja nuo vienos iki dviejų. Daugelis keliautojų leidžiasi į dienos kelionę be nakvynės. Labiausiai mėgstamas poilsis yra ramioje gamtoje prie vandens telkinio, gamtos objektų lankymas (pažintiniai takai, nacionaliniai parkai, apžvalgos bokštai), aktyvios pramogos gamtoje, nemaža keliautojų dalis renkasi ir kultūrinio turizmo objektus. Galima išskirti populiarėjančią tendenciją gimtadienius ir kitas šventes švęsti keliaujant Lietuvoje, išbandant įvairias degustacijas, aplankant įdomesnius objektus ar ieškant išskirtinių pramogų.

– Kaip manote, ar Lietuvos gyventojai, ir pasibaigus kelionių į užsienį taikomiems reikalavimams, bus linkę rinktis keliones šalies viduje?

– Manau, tikrai taip. Žmonės dabar mobilūs ir, jei net išvažiuos ilgesniam poilsiui į užsienį, grįžę vis tiek rinksis savaitgalio keliones po Lietuvą. Kelionės savoje šalyje mažiau įpareigoja, reikalauja kiek mažesnio pasiruošimo, keliavimo atstumai nėra dideli, todėl keliones galima sugalvoti ekspromtu.

 – Lėtasis turizmas – naujas ar neatrastas keliavimo būdas. Ar Lietuva tam pasiruošusi, ar turi ką pasiūlyti?
– 
Nepasakyčiau, kad tai visai naujas keliavimo būdas, yra daug keliaujančių tokiu būdu, bet tiesiog neidentifikuojančių savęs kaip lėtojo turizmo vartotojo. Manau, kad Lietuva turi ką parodyti, bet pasiruošimo dar trūksta, gal net ne pasiruošimo, o paties suvokimo, kiek įdomių ir patrauklių veiklų galime pasiūlyti keliautojui. Dar ne visi atrado galimybę teikti turizmo paslaugą ir apie tai garsiai nekalba.

– Lėtasis turizmas Lietuvoje – kokios perspektyvos jo plėtrai?

– Lėtasis turizmas turi tikrai nemažai galimybių plėstis regionuose, ten daug įdomių žmonių gyvenančių savo išskirtinį gyvenimą, kuriuo galėtų pasidalinti su atvykstančiais. Būtent šie žmonės ir yra pagrindinis konkurencinis įrankis. Lietuvai būtų sunku konkuruoti su Austrijos Alpėmis ar Italijos senamiesčiais, tačiau mūsų stiprioji pusė yra žmogus ir jo gyvenimas gamtoje, darnioje aplinkoje, ekologiškas maistas, rankų darbo produktai.

– Koks yra lėtojo turizmo keliautojas?

– Tai patyręs keliautojas, kuris ieško potyrių, jam nesvarbu susirinkti „selfius“ prie garsiausių lankomų objektų, jis nori ne aplankyti, o pagyventi, pajusti vietos išskirtinumą, susipažinti su vietos gyventojais, prisiliesti prie jų darbų, įsijausti į jų gyvenimo ritmą, išragauti ir ištyrinėti aplinką, niekur neskubant, kartais tiesiog turiningai pasikalbėti su vietos gyventojais.

 – Kokie reikalavimai keliami lėtojo turizmo paslaugų teikėjams?

– Vieno konkretaus reikalavimo įvardinti neišeitų, pirmiausia tai turi būti atviras, charizmatiškas žmogus. Kitas itin svarbus akcentas – darniojo turizmo principų laikymasis.

Bendrai vertinti šios srities tiekėjus yra gana sudėtinga, kadangi vertinimas reikalauja platesnės pažinties su jo gyvenimo būdu. Paprastai tai būna išskirtinės asmenybės, kurios sutinka su atvykstančiais žmonėmis dalintis savo gyvenimu, nesistengia jiems įtikti, o tiesiog sužavi savo buitimi ir gyvenimo būdu.

 – Lėtojo turizmo integracija į lokalųjį turizmą, ar čia gali būti matoma sinergija?

– Keliaujantys Lietuvoje turistai dažnai ieško viso paslaugų paketo: nakvynė, maitinimas, pramogos. Vertinant tai, kad dažniausiai domimasi ramiu poilsiu, būtent, regionai su lokalių paslaugų paketais yra puiki pasirinkimo galimybė. Lėtojo turizmo tiekėjas galėtų būti vienas iš sudedamųjų elementų, kuris pritrauktų turistus savo išskirtinumu, o papildomos paslaugos, esančios toje vietoje, atvykusį keliautoją galėtų paskatinti pasilikti ilgiau bei patenkintų visus jo poreikius.

 

Jeigu norite išmėginti lėtąjį turizmą, kviečiame kelionę planuoti į Veprių, Mažonų ir Nemunaičio seniūnijas. Jose jūsų laukia 18 projekte dalyvaujančių lėtojo turizmo atstovų, kurie per amatus, edukacijas, išskirtinius pasakojimus, naminį maistą bei poilsį gamtoje supažindins su savo gyvenimo būdu, kuris nepaliks abejingų.

Projektas „Lėtojo turizmo skatinimas Ukmergės, Tauragės ir Alytaus rajonuose“ finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę “LEADER” veiklos sritį „VVG bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas”. Daugiau apie projektą galite sužinoti: https://letasturizmas.lt/ 

Lėtojo turizmo skatinimas