Dešimt procentų į užsienio valstybes savo produkciją eksportuojančių Lietuvos įmonių turi planų savo produktus ar paslaugas eksportuoti ir į Japoniją. Šiuo metu į šią šalį eksportuoja 6,5 proc. eksportu į svečias šalis užsiimančių šalies įmonių. Tokius rezultatus atskleidė UAB „Eurointegracijos projektai“ atlikta Lietuvos įmonių vadovų ir padalinių, atsakingų už eksporto planavimą arba finansus, vadovų apklausa.

2015 m. vasario mėnesį apklausus daugiau nei 400 įmonių atstovus paaiškėjo, kad įmonės, kurios teigia turinčios planų eksportuoti į Japoniją, nėra galutinai apsisprendusios, kada šiuos eksporto planus norėtų įgyvendinti – pusei tyrime dalyvavusių įmonių (52 proc.) sunku pasakyti, kada jos savo produktus ar paslaugas pradės eksportuoti į Japoniją. Trečdalis (36 proc.) šių įmonių savo produkciją eksportuoti į Japoniją ketina vienerių metų laikotarpyje.

Kaip teigia žvalgomąjį tyrimą atlikusios bendrovės „Eurointegracijos projektai“ verslo plėtros direktorius Simas Lubauskas, Lietuvos įmonių eksporto į Japoniją potencialas nėra išnaudojamas pakankamai. Tokią situaciją gali lemti įvairios objektyvios ir subjektyvios priežastys. Prie objektyvių priežasčių galima būtų priskirti tai, kad Japonijos rinka jau yra smarkiai užpildyta, todėl naujiems produktams ir paslaugoms iš Lietuvos joje įsitvirtinti ir ten konkuruoti yra sudėtinga. Be to, akivaizdu, kad dideli yra ir produktų logistikos į šią tolimą šalį kaštai. Nepakankamą eksportą į Japoniją gali lemti ir subjektyvios priežastys, tokios kaip kultūriniai skirtumai, informacijos trūkumas, inertiškumas.

„Įdomu tai, kad įmonės, kurios apklausos metu nurodė, kad kol kas nevykdo eksporto į užsienio šalis, bet turi tokių planų ateityje, yra kiek dažniau linkusios svarstyti eksporto į Japoniją perspektyvą. Net dvigubai daugiau, t. y. 21,4 proc., minėtų įmonių planuoja įsitvirtinti Japonijos rinkoje, kai tuo tarpu į užsienio valstybes savo produkciją jau eksportuojančios Lietuvos įmonės, planuojančios savo produktus ar paslaugas eksportuoti ir į šią Azijos šalį, sudaro tik 10 proc.“, – teigia S. Lubauskas.

Tyrime taip pat aiškintasi, koks yra Lietuvos verslininkų nusiteikimas vertinant eksporto galimybę apskritai. Apklausos rezultatai atskleidė, kad šiuo metu savo produkciją ar paslaugas į užsienio šalis eksportuoja 57 procentai įmonių. Įmonių, kurios nurodė, kad nevykdo eksporto į jokią užsienio šalį teirautasi, ar jos artimiausiu metu turi planų pradėti eksportą už Lietuvos ribų. Apklausos duomenys parodė, kad didžioji dalis respondentų savo produkcijos į svečias šalis eksportuoti neplanuoja. Tik maža dalis šių įmonių – 8 proc. – turėjo eksporto į kitas užsienio šalis planų artimiausiu metu.

Apie žvalgomąjį tyrimą:
Apklausa buvo atliekama CATI metodu, respondentus apklausiant telefonu. Apklausoje dalyvavo 407 respondentai. Pusė respondentų (48,9 proc.) buvo įmonių vadovai, panašią dalį (42 proc.) apklaustųjų sudarė padalinių ar skyrių vadovai, likusią dalį (9,1 proc.) – už įmonių apskaitą atsakingi asmenys.

Dauguma tyrime dalyvavusių įmonių – lietuviško kapitalo įmonės, kurių daugiau nei pusė – 57 proc. – yra įsikūrusios Vilniuje. Daugiau nei trečdalyje (38,8 proc.) tyrime dalyvavusių įmonių dirbo iki 10 darbuotojų, penktadalyje įmonių (20,6 proc.) – nuo 11 iki 49 darbuotojų, trečdalyje įmonių (27,8 proc.) – nuo 50 iki 249 darbuotojų. Likusius 12,8 proc. sudarė didžiųjų įmonių, kuriose dirba per 250 darbuotojų, atstovai.